Tvirti žingsniai link emociškai sveikos mokyklos
Tvirti žingsniai link emociškai sveikos mokyklos
Šį rugsėjį Vilniuje savo veiklą pradėjęs tarptautinis Pozityvaus ugdymo institutas kartu su Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacija, kurios nariai pastaruosius penkerius metus tyrė ir įgyvendino socialinio emocinio ugdymo programas šalyje, suvienijo praktikus ir mokslininkus ir pakvietė 20 švietimo ekspertų – būsimų lektorių grupę studijuoti ir įgyvendinti nuoseklią Emocinio intelekto ugdymo programą šalies mokyklose.
Lietuvoje bręsta rimta komanda ekspertų, kurie praėję metus laiko truksiančią mokymų programą ir praktiką mokyklose, bus pasiruošę konsultuoti kitus bei didinti emocinį raštingumą Lietuvos ugdymo įstaigose. Programos vadovė Lietuvoje – Raseinių pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Reda Kunickienė pristatė unikalius, asmeniniu patyrimu grįstus mokymosi metodus, metodinę ir praktinę programos dalis, vadovėlius mokytojams, tėvams ir vaikams.
Į “Emocinio intelekto ugdymo mokyklose” programos pristatymą būsimiems lektoriams susirinko ugdymo įstaigų ir pedagoginių psichologinių tarnybų vadovai, psichologai, mokytojai ir socialiniai pedagogai iš visos Lietuvos. Balandžio mėnesį šie ekspertai pradės savarankišką praktiką 20-yje Lietuvos mokyklų skirtingose savivaldybėse. Per ateinančius mokslo metus planuojama į programą įtraukti per 100 šalies ugdymo įstaigų.
Alma Želvienė, dirbanti mokykloje psichologe, pastebi, jog nėra burtų lazdelės, jei nedalyvaus visa bendruomenė. Mūsų visų santykis, kiekvieno su kiekvienu lemia mūsų psichinę sveikatą. Psichologė pastebi, jog visų tiek mokytojų tiek mokinių labai žema savivertė, o to priežastis pozityvaus ugdymo nebuvimas. Retai sakome komplimentus, teigiamą žodį vieni kitiems, dažnai ieškome kaltų, nesuprantame savo emocijų. Emocinis intelektas kaip tik ir padeda pažinti save ir suprasti kitą žmogų, ugdo mus per santykį su kitu.
Alytaus raj. Daugų V. Mirono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Volungevičienė, jau anksčiau dalyvavusi asociacijos rengtuose mokymuose, patvirtina, jog tai mokymai, kurie paliečia širdį ir jų poveikį jaučia visas artimas žmonių ratas. Aplinkiniai tiesiog norom nenorom perima ir jaučia, nes pasikeičia paties elgesys, reakcijos, santykis su žmonėmis, konfliktinių situacijų priėmimas ir sprendimas. Pirmiausia turi patirti pats kaip tu keitiesi, kad galėtum keisti kitus. Giedrė pasiryžusi dalyvauti lektorių mokymuose, jog sužinotų daugiau įrankių kaip galinti perduoti savo patirtį.
Būsimus programos lektorius pasveikinti susirinko ir tarptautinių organizacijų vadovai Lietuvoje. Reach for change organizacijos, skyrusios šiai programai apdovanojimą už geriausią idėją sprendžiant patyčių problemą mokyklose, vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer pabrėžė kokių savybių reikės lyderiams, norintiems nešti emocinio raštingumo ugdymo svarbos žinutę visuomenei. „Jums reikės aistros, proto ir drąsos. Aistros tyrinėjant ir plėtojant programą, proto, kad atsirinktumėt kas svarbiausia ir drąsos, kad savo pavyzdžiu neštumėte žinutę toliau“.
Organizacijos „Gebėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, kuri yra ir viena iš būsimų lektorių rengėjų, dalinosi savo ir savo komandos patirtimi lavinant socialinius emociniu įgūdžius.
Irma Liubertienė, Asociacijos prezidentė bei Všį Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja džiaugiasi, jog visuomenė pritaria emocinio raštingumo svarbai mokyklose ir link to judama kryptingai. Sudaryta grupė dėl švietimo įstatymo pakeitimo, išleistas pirmasis emocinio intelekto vadovėlis, greitai startuos Emocinio raštingumo olimpiada vaikams “Dramblys”, kuriasi emocinio mokymosi sistema. Įrodyta, jog lavinant emocinį intelektą didėja IQ, laimės pojūtis bei pasiekiami geresni rezultatai, taip didėja laimingų žmonių skaičius ir gerėja visuomenės sveikata. “Vienas laimingas žmogus, galintis padaryti labai daug savo aplinkai ir visai bendruomenei – įsitikinusi Irma – O ši būsimų lektorių komanda bus stiprūs pokyčių nešėjai plečiant emocinio intelekto lavinimą Lietuvoje.”
